lt ru en

Užsieniečių investicijos į valstybės vertybinius popierius – alternatyva brangiam skolinimuisi

Šiuo metu Lietuvos valstybės skola yra didesnė nei 17 mlrd. eurų. Vienam Lietuvos gyventojui tenkanti skolos dalis yra beveik 6 tūkst. eurų, o palūkanos per metus – virš 200 eurų. Ir šie skaičiai nuolat didėja. Kas yra valstybės skola? Tai vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. 17 mlrd. eurų suma yra tik skola – valstybė taip pat išleidžia milijonus skolos valdymui, t.y. išlaidos valstybės skolos palūkanoms bei skolos administravimo sąnaudoms padengti. Lietuvos valstybės skola nuo 2006 m. išaugo beveik keturis kartus – nuo 4,33 mlrd. eurų iki 17,13 mlrd. eurų 2016 m. Ši skola stipriai išaugo prasidėjus ekonominei krizei, bet jai pasibaigus nesumažėjo: kadangi ekonominė situacija ilgainiui gerėjo, valstybė nebetaupė ir skolinosi vis daugiau.

Valstybė skolinasi išplatinus vertybinius popierius bei pasirašo paskolų sutartis. Paskolos imamos iš tarptautinių finansų institucijų (Šiaurės investicijų banko, Europos investicijų banko bei Europos Tarybos vystymo banko) ir valstybės valdomų įmonių. Problema su paskolomis net ir iš patikimų investicinių bankų yra palūkanos ir papildoma ilgametė finansinė našta valstybei. Ar įmanoma rasti alternatyvą brangiam skolinimuisi?

Europos Sąjungos valstybės narės pradėjo dairytis tvaresnių ir pigesnių lėšų pritraukimo į biudžetą būdų. Tiksliau tariant, valstybės biudžetas papildomas ne skolinantis iš investicinių bankų, o suteikiant užsienio šalių piliečiams leidimus gyventi šalyje arba net pilietybę jeigu jie investuoja savo lėšas į nekilnojamą turtą arba strategiškai svarbias sritis. Nors populiariausia mainais į leidimą užsieniečiams gyventi šalyje siūlyti investuoti į nekilnojamą turtą, vis daugiau valstybių suteikia galimybę investuoti į obligacijas ar kitas investicines programas. Tokia strategija turi keletą privalumų: užsieniečiai investuoja ne į materialų turtą, kurį galės panaudoti tik jie patys, o į valstybės vertybinius popierius, taip prisidėdami prie biudžeto papildymo. Taip pat sprendimas investuoti nėra apribojamas tik investicijomis į nekilnojamą turtą.

Vengrijoje leidimas gyventi šalyje suteikiamas į valstybės obligacijas investavus 300 tūkst. eurų. Investavimo terminas – penkeri metai; valstybės mokamos palūkanos – nulis procentų.  Graikijoje užsieniečiams suteikiamas leidimas investavus į nekilnojamą turtą bent 250 tūkst. eurų. Didžiojoje Britanijoje leidimas gyventi šalyje suteikiamas investavus 1 mln. eurų. Maltoje ketinta už 650 tūkst. eurų vertės investiciją užsienio šalių piliečiams suteikti pilietybę, tačiau šis pasiūlymas susilaukė nemenkos kritikos ir investuoti reikalinga suma pilietybei gauti buvo padidinti iki 1,15 mln. eurų. Kipras pilietybę užsienio piliečiams siūlo už 5 mln. eurų tiesioginių investicijų.

Nors tokios investicinės schemos mainais į leidimą gyventi arba pilietybę sulaukia kritikos, tai yra alternatyva įprastam skolinimuisi. Valstybės, suprantančios užsienio investicijų nešamą naudą, taip įgyvendina kelis tikslus vienu metu: nebereikia brangiai skolintis iš bankų ar kitų tarptautinių finansinių institucijų, kuomet grąžinant paskolą sumokamos milijoninės palūkanos. Ir visa tai mainais į leidimą užsieniečiams gyventi šalyje ir galimybę prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo.

Užsienio šalių piliečiai (ne Europos Sąjungos valstybių) gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu valdo Lietuvoje įregistruotą juridinį asmenį. Toks leidimas laikinai gyventi yra išduodamas jeigu įmonė įsteigta ir veiklą vykdo mažiausiai šešis mėnesius iki leidimo išdavimo prašymo datos. Toks reikalavimas yra ne itin parankus investuoti Lietuvoje norinčiam užsienio šalies piliečiui – jis turi įsteigti įmonę ir ta įmonė turi vykdyti veiklą jam pačiam net neturint laikino leidimo gyventi mūsų šalyje. Jau nekalbant apie leidimo gyventi suteikimą, investavus į valstybės vertybinius popierius arba nekilnojamą turtą.

Lietuvos ekonomika vystosi greitai ir sulaukia vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, kurių dalis taip pat norėtų čia ir apsigyventi. Tad kodėl nepalengvinus jiems sąlygų ir tuo pačiu nepapildžius valstybės biudžeto beprocentinėmis paskolomis, taip kartu sumažinant ir milijardinę valstybės skolą.

Augustė Gumbytė, www.takoplius.lt
2016 lapkričio 22 d.